Akušerė Agnė Škudienė

Straipsnis publikuotas 2016 m. birželio mėn. “Mamos žurnale“.
Konsultuoja akušerė Agnė Škudienė

Problema. PIGMENTINĖS DĖMĖS
Nėščių moterų oda itin jautri nudegimams, greitai atsiranda pigmentinių dėmių. Antrąjį nėštumo trimestrą moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Veikiant saulei melanino gaminasi daugiau, todėl moterims, kurioms atsiranda „nėštumo kaukė“, reikia ypač saugotis saulės, veidui rinktis kremus su stipriausiais filtrais.
Nėščioji turi vengti odos nudegimo ne tik dėl dėmių. Kai oda nudega, joje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų, kurie patekę į kraują gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.
Gydytojo patarimas. Nėštumo metu nuo 12 iki 14 valandos būti saulėje visai nerekomenduojama, idealiausias laikas būti lauke – nuo 16 valandos. Naudokite stiprius apsauginius kremus, turėkite šviesios spalvos skėtį su rankena, kuris, esant reikalui, sudarys saulėje nors ir nediduką šešėlį. Itin atsargi būkite šalia vandens telkinių, nes saulės spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus.

Problema. KOJŲ SUNKUMAS IR TINIMAS
Nėštumo pabaigoje, o ypač, jei jis sutampa su karščiais, kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė, ir karštas oras.
Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3–5 nėščia moteris.
Gydytojo patarimas. Venkite ilgo stovėjimo, dažniau prigulkite, pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles, rinkitės patogią avalynę, nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines, nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos. Vartokite mažiau druskos, tai sumažins tinimus. Visiškai atsisakyti druskos nepatariama, nes jūros druskoje yra natūraliai, o joduotoje druskoje – pridėta papildomai jodo, kuris būtinas vaisiaus vystymuisi.
Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas ir vėsus vanduo. Pavargusias kojas vakarais 15–20 min. pamirkykite jūros druskos bei mėtų vonelėje, pamasažuoti.
Nėščiosioms pirmiausiai ima tinti pirštai, todėl pastebėjus pirmuosius tinimo požymius, nusiimkite žiedus, kad vėliau nereiktų jų nukirpti.
Jeigu be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Tai gali būti preeklampsijos požymis.

“Kai oda nudega, joje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų, kurie patekę į kraują gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.”

Problema. PAGAUSĖJA IŠSKYRŲ
Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Nors ši problema, regis, neturi nieko bendro su oro temperatūra, nėščiosios pastebi, kad per karščius intymiai higienai reikia skirti daugiau dėmesio. Nėštumo periodu pagreitėja medžiagų apykaita, labiau vargina prakaitavimas ir išskyros.
Bakterinės vaginozės simptomai – gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Ištyrus tepinėlį, aptinkamas didesnis nei 4,5 pH.
Gydytojo patarimas. Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai turėkite specialų prausiklį. Nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos.
Nėštumo periodu pagreitėja medžiagų apykaita, labiau vargina prakaitavimas ir išskyros.
Nebijokite maudytis švariuose, patikrintuose vandens telkiniuose – tai ne tik atgaivins, bet ir šiek tiek sumažins tinimus.
Vėsinkitės ant kaktos, sprando dedamais vėsiu vandeniu suvilgytais rankšluosčiais.
Rekomenduojama šviesių spalvų, natūralių pluoštų apranga, ne tik apatinis trikotažas. Tai sumažins iššutimų po krūtimis ar pilvu tikimybę.

Problema. ODOS JAUTRUMAS
Nėštumo metu oda kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius – karštį, kosmetines priemones, kontaktą, į bet kokius sužalojimus – net ražienos ar medžio šakelės įbrėžimą. Jautrią odą ypač reikia saugoti iškylų metu, kai nesunku nusibrozdinti, įsidrėksti, nusitrinti pūsles ant kojų. Vasarą pėdos labiau prakaituoja, todėl daug greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų. Kadangi nėščios moters organizmas yra mažiau atsparus infekcijoms, žaizdeles, kad ir mažiausias, reikia atidžiai gydyti.
Gydytojo patarimas. Vasaros avalynė turi būti lengva, plati, minkštu, elastingu padu – tada išvengsite pūslių ir nuospaudų. Patartina rinktis dydžiu didesnius sandalus ir vengti šlepečių per pirštą („flip-flops“). Jei odą sužalojote – įsidrėskėte ar nusibrozdinote, laikykitės „aukščiausių“ higienos standartų.

Problema. ŽARNYNO SUTRIKIMAI
Net jei iki nėštumo moteris neturėjo jokių skrandžio ir virškinimo problemų, tikėtina, kad nėštumo metu jų atsiras. Net 50 proc. nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Daugybė nėščių moterų mini pasikeitusius skonio receptorius, norą valgyti anksčiau neįprastą maistą, persivalgymo priepuolius, sutrikusį meteorizmą, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Vasarą virškinimo sutikimams suteikiama „žalia gatvė“, nes karštyje maistas greičiau genda, kyla pavojus apsinuodyti.
Gydytojo patarimas. Į gamtą neimkite greitai gendančių produktų, nepirkite paplūdimyje nešiojamo maisto, nes jis gali būti sugedęs nuo karščio. Jei vykstate į sodybą ilgesniam laikui ir teks maistą gaminti ten, pasirūpinkite, kad būtų kokybiško geriamojo vandens, kad jo nereikėtų nešiotis iš gretimų sodybų netvarkingų šachtinių šulinių. Neskubėkite pirkti pieno iš pirmos kaimynystėje esančiosios sodybos. Negerkite nevirinto pieno, nes per nevirintą pieną galima užsikrėsti erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcijomis. Net neragaukite nenuplautų bet kokių daržovių, uogų tiesiai iš lysvės.
Nežinau kuriai grafai geriau tinka:
Jei nusimato ilga kelionė automobiliu, būtinai sustokite kas 1-2 val. pasišlapinti ir tuo pačiu prasimankštinti.

Problema. SKYSČIŲ TRŪKUMAS
Jeigu vasara sutampa su pirmuoju nėštumo trimestru, kai moterį pykina, vanduo tampa gyvybiškai reikalingas, nes išplauna toksinus. Kadangi nėščiosios virškinimo sistema įjautrinta, gerti patariama negazuotą vandenį arba šaltą arbatą.
Skysčių trūkumas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą.
Gydytojo patarimas. Visada su savimi turėkite buteliuką geriamo vandens ir purškiamo vandens atgaivinti kūnui ir veidui. Kad nesutriktų medžiagų apykaita, per dieną reikia išgerti 1,5–2 l nesaldintų skysčių.
Vasarą su prakaitu netenkame ir daug mineralų, todėl naudinga kartais vietoj vandens atsigerti natūralių sulčių ar pieno. Taip pat tinka valgyti sultingus vaisius – melionus, arbūzus, agurkus.

Problema. ŠOKINĖJA KRAUJOSPŪDIS, TRINKA ŠIRDIES RITMAS
Paprastai nėštumo pradžioje moterims spaudimas nepakinta arba šiek tiek nukrinta. Kur kas pavojingiau, kai nėščios moters kraujospūdis padidėja. Padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo medžiagų apykaitos sutrikimai. Kai spaudimas aukštas ar staigiai šokteli, ima tankiau plakti širdis, gali mausti pakaušį, raudonuoja veidas, muša prakaitas, greitai dūstama (pavyzdžiui, lipant laiptais), skauda galvą. Tačiau neretai turintys aukštą kraujospūdį žmonės jaučiasi gerai, todėl nėščiajai kraujospūdį reikėtų matuoti dažnai.
Gydytojo patarimas. Nesvarbu, koks metų laikas, nėščioji neturėtų pervargti, o fizinis krūvis būti toks, kad jo metu būtų įmanoma normaliai, neuždūstant kalbėti.
Jei apskritai nėščioji yra sveika, profilaktiškai širdies darbo sekti nereikia. Pajutus, kad širdis plaka labai dažnai arba pasidaro silpna, reikia nueiti į šešėlį ar vėsią patalpą (mieste tinka ir prekybos centrai, nes jie kondicionuojami, vėsūs), atsigerti vandens ir prigulti pakeltomis kojomis ar bent laisvai prisėsti. Jei po kiek laiko būklė negerėja – nuvažiuoti pas gydytoją, kad apžiūrėtų.
Širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai dažniausiai yra skysčių trūkumo pasekmė.