Hormonai – natūralūs gimdymo nuskausminamieji

Įsivaizduokite situaciją: Jūsų katė laukiasi ir gimdyti turi panašiu metu kaip ir Jūs. Jūs jau kuris laikas prie durų pasidėjusi gimdymo krepšį, kurį vešitės į gimdymo namus, nekantriai laukiate pirmųjų sąrėmių ir truputį nervinatės. Tuo metu Jūsų katė paslapčia ieško nepastebimos vietos – kojinių stalčiuje ar skalbinių krepšyje – kur ji tikisi būti mažiausiai trukdoma. Jei Jūs tą vietą vis dėlto užtinkate, katė ima ieškoti naujos. Atrodo, kad vien Jūsų buvimas netoliese katei kelia stresą. O kai vakare pagalvojate, kad norėtumėte bent akies krašteliu pamatyti gimties stebuklą, prieš prasidedant savajam, ryte savo apatinių rūbų skyriuje randate katę ir jos naujagimius kačiukus.

Kodėl gimdymas yrcat-620419a toks paprastas gyvūnams, o toks sudėtingas mums? Viena objektyvi priežastis – dubens forma, kuri pakito, kad žmogus galėtų vaikščioti dvejomis kojomis. Net mūsų artimiausios giminaitės didžiosios beždžionės turi beveik tiesų gimdymo kanalą. Žmonių kūdikiai gimdami turi suktis ir galva kabintis už dubenkaulio, kad įveiktų šį ypatingą kelią.

Kiti gimdymo procesai visų žinduolių organizmuose vyksta taip pat, veikia tie patys hormonai. Šie hormonai, kurie sintetinami seniausiose smegenų dalyse, lemia tiek fizinę gimdymo eigą, tiek emocijas ir elgseną jo metu.

Mokslininkai, pavyzdžiui prancūzas gydytojas chirurgas ir natūralaus gimdymo pradininkas Michel‘is Odent‘as, teigia, kad jei labiau kreiptume dėmesį į mūsų, kaip žinduolių, pirmykščius poreikius, t.y. leistume mus valdyti hormonams, turėtume žymiai daugiau galimybių gimdyti lengviau.

Sąrėmių ir gimdymo metu savo piką pasiekia meilės hormonas oksitocinas ir prieraišumo hormonas prolaktinas. Taip pat išsiskiria daug beta-endorfinų (natūralių skausmo malšintojų) ir adrenalino bei noradrenalino (hormonai „kovok arba bėk“). Gimdymo metu veikia daug daugiau hormonų, tik jų vaidmuo dar nėra visiškai išaiškintas.

Visi žinduoliai ieško saugios vietos gimdyti. Šis „lizdo sukimo“ instinktas susijęs su didėjančiu prolaktino, dar vadinamu motinystės hormonu, kiekio. Kaip tikriausiai pastebėjote stebėdami savo katę, šiuo veiksmu – saugios, netrukdomos vietos paieška – prasideda gimdymas.

Jau prasidėjus gimdymui, pasikeitusios sąlygos gali sulėtinti ar net visai sustabdyti gimdymo procesą. Jei juntamas pavojus ar baimė, išsiskiria adrenalinas ir suretėja sąrėmiai. Mūsų „žinduoliški“ kūnai yra prisitaikę gimdyti gamtoje, kur kilus pavojui, būtų galima susirasti kitą saugią vietą.

Daugelis moterų gali paliudyti, kad joms sąrėmiai liovėsi, vos atvykus į nepažįstamą ligoninės aplinką. Kai kurios tapo jautrios stebėjimui, kaip ir Jūsų katė. Nuo natūralių sąlygų nutolęs gimdymas gali tapti sudėtingesnis, kaip ir gyvūnams, gimdantiems zoologijos sode.

M. Odent‘as įspėja, kad net alkis lemia adrenalino išsiskyrimą, todėl gali sustoti gimdymo veikla. Jis pataria gimdyvėms valgyti lengvą maistą pirmosiomis gimdymo stadijomis, o įsibėgėjus gimdymo veiklai maisto poreikis savaime išnyksta. Vis dėlto, daugybė gimdymo skyrių laikosi praktikos, kad gimdyvei valgyti negalima.

Oksitocinas skatina gimdos susitraukimus. Jo kiekis gimdymo metu palaipsniui auga ir piką pasiekia užgimstant naujagimiui. Oksitocino maksimumas tuo momentu lemia moters euforiją ir prisirišimą prie savo kūdikio. Šis poveikis būdingas tik natūraliam gimdymui, nes naudojant medikamentus, sutrikdomas natūralus hormonų išskyrimo poreikis. Tyrimas, kuriame buvo tiriamas epidurinio nuskausminimo poveikis avies ir ėriuko santykiui, nustatė, toks nuskausminimas kliudo formuotis prieraišumui.

Gimdymo metu, jei sąrėmiai reti ir/ar silpni, dažnai skiriamas sintetinis oksitocinas į veną. Taip skiriamas oksitocinas veikia tik gimdą, bet neveikia smegenų ir negali pasiekti piko užgimimo momentu, nes dar ir sumažina gimdyvės natūraliai išskiriamo oksitocino kiekį. Kartais esant nepakankamai gimdymo veiklai yra stimuliuojami gimdyvės speneliai, nes taip, kaip ir žindymo metu, skatinamas natūralaus oksitocino išsiskyrimas.

Oksitocinas turi dar vieną labai svarbią funkciją po gimdymo. Jis toliau skatina gimdą susitraukti, taip padėdamas atsiskirti placentai. Kai oksitocino lygis gimdyvės kraujyje yra aukštas, juntami stiproki sąrėmiai, kurie sumažina nukraujavimo ir pogimdyvinio kraujavimo riziką.

Lengviausias būdas padidinti oksitocino kiekį po gimdymo – glausti naujagimį prie krūties ir žindyti. M. Odent‘as pabrėžia dar vieną svarbų aspektą: bent pirmąją valandą po gimdymo mamai ir naujagimiui turi būti užtikrintas privatumas. Tai sudaro galimybę nepertraukiamam oda–prie–odos ir akis–į–akį kontaktui, kas garantuoja natūralaus oksitocino išsiskyrimą.

Oksitocinas lydi tiek emociniame, tiek fiziniame virsme į motinystę. Nuo pirmųjų nėštumo savaičių jis padeda moterims būti atviroms socialiniams kontaktams ir pagalbai. Šis hormonas, gausiau išsiskiriantis orgazmo, gimdymo ir žindymo metu, skatina „pamiršti save“, tapti altruistais arba pamilti.

Streso hormonai (adrenalinas, noradrenalinas) gimdymo metu ir po jo konkuruoja su oksitocinu. Tačiau jie ypač reikšmingi prasidedant antrajam gimdymo etapui – stangoms. Tuo metu, kai gimdos kaklelis yra pilnai atsivėręs, bet moteris dar nelabai nori stangintis, gali atsirasti poreikis šiek tiek pailsėti. Po šio trumpo atokvėpio, gali pradėti džiūti burna, išsiplėsti vyzdžiai ir atsirasti energijos antplūdis – visa tai reiškia, kad į kraują išsiskyrė didelis kiekis streso hormonų. Tai suteikia moteriai jėgų išstumti naujagimį gimdymo takais. M. Odent‘as pastebi, kad jei gimdoma be nuskausminimo, moteris instinktyviai pageidauja būti vertikalioje padėtyje (tada vaisių išstumti padeda ir Žemės trauka). Kai kuriose tradicinėse bendruomenėse siekiant padėti moteriai sudėtingo gimdymo metu, šis adrenalino antplūdis buvo dar labiau provokuojamas šaukiant ant gimdyvės. Ir tai turi logišką paaiškinimą – kai užgimstant naujagimiui kyla pavojus, o galimybės sustabdyti gimdymą nebėra, organizmas yra priverčiamas tiesiog greičiau jį užbaigti, kad gimdyvė su naujagimiu galėtų rasti saugią vietą.

Streso hormonų lygis stipriai krenta iškart po gimdymo, todėl gimdyvė dažnai ima drebėti, jai šalta. Šiuo momentu yra ypač svarbu sudaryti tiek fiziškai, tiek emociškai šiltą ir jaukią aplinką, kad būtų išlaikomas žemas adrenalino lygis, o jo vietą galėtų užimti oksitocinas.

Kitas svarbus gimdymo hormonas prolaktinas – geriau žinomas dėl savo poveikio pieno gamybai. Žindantis naujagimis didina išskiriamą jo kiekį. Ankstyvas ir dažnas žindymas nuo pat gimimo užtikrina tinkamą ir ilgalaikę pieno gamybą.

Kaip ir kiti hormonai, prolaktinas keičia jausmus ir elgseną. Dėl jo poveikio pirmiausiai tenkinami kūdikio, o ne asmeniniai poreikiai, jis didina nuolankumą, nerimą, budrumą.

Prolaktinas drauge su oksitocinu iškart po gimdymo ir žindymo metu sukelia atsipalaidavimo, atsidavimo vaikui jausmus, didina motinos pasitenkinimą ir gerina jos vaiko fizinę ir emocinę būklę.

Beta endorfinai yra tokie endorfinų grupės hormonai, kuriuos išskiria smegenys skausmui ir stresui malšinti. Tai yra natūralūs organizmo nuskausminamieji. Gimdymo metu beta-endorfinai palengvina skausmą ir sukuria „buvimo kitame pasaulyje“ jausmą gimdyvei, jei ji gimdo be medikamentinio nuskausminimo. Sintetiniai vaistai sumažina beta-endorfinų kiekį organizme.

Labai didelis beta-endorfinų kiekis gali sumažinti oksitocino kiekį ir taip sulėtinti gimdymo eigą tam, kad normalizuotųsi sąrėmių intensyvumas ir gimdyvė prie jų prisitaikytų. Saikingas beta-endorfinų kiekis padeda prisitaikyti prie sąrėmių skausmingumo, taip pat skatina elgtis instinktyviai: judėti, keisti padėtis. Po gimdymo beta-endorfinai padeda kurtis ryšiui tarp mamos ir naujagimio.

Beta-endorfinai svarbūs mokantis ir įsimenant, galbūt todėl taip detaliai prisimename savo gimdymą. Kaip ir oksitocinas, beta-endorfinai išsiskiria mylintis, žindant ir sukelia euforiją po gimdymo. Endorfinai randami ir motinos piene, todėl toks pats poveikis yra ir kūdikiui.

***

Štai Jūs jau prie durų, jaučiate stiprius sąrėmius ir rankoje laikote gimdymo krepšį. Prisimenate, kad kartu vežatės oksitociną ir endorfinus, adrenaliną ir prolaktiną. Giliu atodūsiu iškvepiate visą baimę ir įtampą. Dar kartą apžvelgiate namus ir pastebite savo katę.

Ji guli žindydama kačiukus, o judviejų žvilgsniams susitikus, supratingai mirkteli.

  Pagal dr. Sarah J. Buckley, vertė A. Škudienė

2 atsiliepimai - “Hormonai – natūralūs gimdymo nuskausminamieji”

  1. Nuostabus išaiškinimas. Viso dėl to kokie svarbūs yra tie natūralūs hormonai. Aš neturėjau galimybės patirti jų visų poveikio dėl medikamentinio įsikišimo ir mane tas išties liūdina. Manau, kad pirmosios mano ir vaiko buvimo akimirkos ir gal net mėnesiai būtų buvę lengvesni ir net sveikesni, jei būčiau galėjusi gimdyti visiškai natūraliai. Linkiu kitoms šiek tiek pakovoti už šią galimybę 🙂

    • Agnė Škudienė 2016 25 kovo - 19:04

      Lukrecija, po šiandienos susitikimo ir šio straipsnio, tikiu, kad nauja patirtis bus kitokia. Sėkmės!

Parašykite komentarą