Ar tai paveldima?

Ar tiesa, kad jeigu mano mama gimdė lengvai, tai ir aš gimdysiu lengvai, o jei ji gimdė sunkiai, tai ir man bus sunku?

Tikslaus, aiškaus genetinio ryšio nėra atrasta. Kartais renkant gimdyvės anamnezę būna pasiteiraujama, kaip gimdė mama, seserys. Labiau tą būtų galima sieti su informacija, kokią besilaukianti moteris gavo savo artimoje aplinkoje. Jei šeimos moterų patirtis lengva, tikėtina, kad ir nėščioji nelabai bijos gimdymo, todėl jis praeis sklandžiau.

Tačiau jei artimų moterų patirtis buvo sunki, verta pasiaiškinti kodėl. Turėkite omenyje tai, jog  anksčiau gimdymo patirtys dažnai buvo neigiamos, nes jaunos moterys apskritai nežinojo, ko tikėtis iš gimdymo proceso, ligoninės aplinka buvo nejauki, gimdyklose nebuvo privatumo ir pan. Visada sakau, kad baisu, kai nežinai, todėl tikrai rekomenduoju apsilankyti nėščiųjų kursuose, ekskursijoje gimdymo namuose ir stengtis vengti gimdymo „siaubo“ istorijų.

Kaip gali skaudėti iš baimės?

Nėščioji gimdymo ir jo skausmų labai bijo ir nervinasi. Ar tiesa, kad jai skaudės labiau negu tai, kuri nusiteikusi ramiai? Jeigu tiesa, tai kokiu principu tai veikia?

Tai tiesa. Čia veikia sudėtingas hormoninis mechanizmas. Baimės ir streso hormonai konkuruoja su džiaugsmo ir meilės hormonais, kurie yra būtini, kad gimdymas vyktų sklandžiai. Kad būtų lengviau suprasti, mėgstu pasakoti istoriją apie gimdančią stirną, kuri staiga užuodžia artėjantį vilką. Kas nutinka? Priklauso, kurioje gimdymo fazėje ji yra. Jei tai pirma gimdymo pusė – išsiskyrę streso hormonai sustabdo gimdymą, kad stirna galėtų pasišalinti ir susirasti naują saugią vietą, kurioje gimdymo veikla atsinaujina. Jei gimdymas artėja prie pabaigos – streso hormonai pagreitina gimdymą, kad stirna su jau užgimusiu jaunikliu galėtų pasišalinti iš nesaugios teritorijos. Tai labai supaprastintas pavyzdys, tačiau gimdymo metu veikia mūsų senosios, „gyvūniškosios“ smegenys, todėl labai svarbu, kad gimdant moteris jaustųsi mylima, laiminga ir saugi.

Jeigu paniškai bijau?

Ar tiesa, kad paniška gimdymo baimė gali būti laikoma kaip viena indikacijų daryti cezario pjūvį, tad jeigu gydytojui sakysi, kad paniškai bijai gimdyti natūraliai, jis turės teisę tau atlikti šią operaciją?

Tiesa. Kaip jau minėjau anksčiau, jei moteris paniškai bijo, gimdymo veikla gali tiesiog nesivystyti. Esant paniškai baimei, su moterimi turėtų būti dar kartą aptarti natūralaus gimdymo ir operacijos privalumai ir trūkumai, moterį turėtų konsultuoti psichologas, ir tik tada, baimei nemažėjant, galėtų būti planuojama operacija.

Ar vėl reikės operacijos?

Ar tikrai, jeigu pirmas vaikas gimė po cezario pjūvio operacijos, tai ir antram vaikui reikės cezario pjūvio?

Nebūtinai. Labai priklauso, dėl kokios priežasties buvo atlikta pirmoji cezario pjūvio operacija. Jei priežastis buvo, pavyzdžiui, žemai prisitvirtinusi placenta, netaisyklinga vaisiaus padėtis, kito nėštumo metu placenta gali įsitvirtinti aukštai, o vaisius įsitaisyti galva žemyn, todėl natūraliai pagimdyti tikrai bus įmanoma. Tačiau jei operacija buvo atlikta dėl nėščiosios gretutinių ligų, stambaus vaisiaus, dėl nesivystančios veiklos, didėja tikimybė, kad ir pakartotinai gimdant, gali prireikti cezario pjūvio operacijos. Tačiau anamnezėje buvusi cezario pjūvio operacija savaime nėra priežastis planinei operacijai kito nėštumo metu.

Nuskausminimas – iš anksto?

Ar tiesa, kad dėl epidūrinio nuskausminimo reikia gydytojams pasakyti ligoninėje iš karto, nes jeigu gimdyti bandysi gimdyti natūraliai ir tik po to, jeigu labai skaudės, apsigalvosi, gimdymą prižiūrintis gydytojas tau nuskausminimą daryti atsisakys, nes nebespės greitai iškviesti anesteziologo, nespės visko organizuoti ir pan.

Iš dalies tiesa. Epiduriniam nuskausminimui pasiruošti ir jį atlikti gali užtrukti 10-20 min., visą tą laiką gimdyvei reikia sėdėti susirietus ir nejudėti. Iki pilno nuskausminančio poveikio taip pat tenka laukti apie 10-30 min. Jei skausmas nebepakeliamas tampa įpusėjus gimdymo veiklai, epidurinis nuskausminimas gali būti išeitis, tačiau gimdos kakleliui prasivėrus 8-9 cm (o tai dažniausiai ir būna skausmingiausias periodas), epidurinio nuskausminimo atlikti nebėra prasmės, nes tai reiškia, kad iki vaikelio užgimimo liko maždaug valanda.

Ar epidūras veikia vaiką?

Ar tikrai epidūrinio nujautrinimo metu suleisti preparatai pasiekia kūdikį, dėl ko jis gimsta apdujęs, mieguistas? Be to, kartais teigiama, kad vėliau jam sunkiau sekasi žįsti…

Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų, kaip epidurinė analgezija veikia gimstantį kūdikį. Tačiau atlikus epidurinį nuskausminimą, gali sumažėti moters kraujospūdis, dėl to gali sutrikti gimdos kraujotaka ir tai reiškia, kad vaisius kurį laiką gaus mažiau kraujo.

Po gimdymo su nuskausminimu naujagimiai dažnai būna ne tokie aktyvūs, prasčiau ieško krūties, blogiau žinda. Jei natūraliai gimę kūdikiai tiek, kiek jiems reikia žinda jau po 10 valandų, tai gimusieji su nuskausminimu – tik po 18–21 valandos.

Ar vonioje bus lengviau?

Ar gimdymas vonioje tikrai lengvesnis? Girdėjau, kad vonia gimdyvėms kai kuriose ligoninėse yra, bet aš abejoju, ar patogiai ten jausčiausi gimdymo metu…

Tai labai individualu. Paprastai šiltas vanduo atpalaiduoja, palengvina sąrėmius, kai kurioms gimdyvėms net visiškai sustoja gimdymo veikla. Yra moterų, kurioms vonioje sąrėmiai pasidaro stipresni ir jos apsigalvoja. Vis dėlto, vonia arba dušas dažniausiai naudojami kaip skausmą mažinanti priemonė sąrėmių metu, tačiau gimdoma dažniausiai tam skirtoje lovoje.

Ar reikia kyšio?

Ar tiesa, kad jeigu su gydytoju dėl gimdymo iš anksto nesitari ir vokelio neduodi, tai gydytojas ir akušerė tau skiria mažiau dėmesio ir dėl to gali pražiopsoti rimtas indikacijas, pavyzdžiui, vėliau pastebi, jei kūdikis gimdoje pradeda dusti?

Netiesa. Nepažįstu nei vieno mediko, kuris „specialiai“ nekreiptų dėmesio į gimdyvę ir lauktų vokelio. Niekas ligoninėje nėra suinteresuotas, kad per neapsižiūrėjimą įvyktų komplikacijos. Tačiau kartais būna sunkių dienų, kai vyksta daug gimdymų ir personalas tiesiog fiziškai negali skirti tiek daug laiko vienai gimdyvei, kiek jo iš tiesų reikėtų.

Labai džiugu interneto forumuose skaityti, kai mamos vis dažniau rašo, jog „nieko nedavė, o priežiūra buvo super“. Taip ir turėtų būti!

Gimdymo vyrams nerodome?

Ar tiesa, kad vyrams paties gimdymo metu geriau išeiti iš palatos, nes jeigu jie pamato per daug, požiūris į žmoną gali pasikeisti į neigiamą pusę?..

Tai labai individualu. Daug reikšmės turi vyro pasiruošimas gimdymui, ar jis kartu lankė kursus, ar savanoriškai dalyvauja gimdyme, ar jis iš tiesų padeda gimdyvei, ar tik stebi medikų darbą ir pan. Labai svarbu iš anksto su vyru pasikalbėti apie dalyvavimo gimdyme lūkesčius ir neversti jo daryti to, kam jis nesijaučia pasiruošęs. Dažnai gimdyme dalyvaujantiems vyrams siūloma nukirpti virkštelę, bet tai irgi turėtų būti su medikais aptarta iš anksto, o ne tada, kai jau laikas kirpti.

Jei vyras bus pasiruošęs, gimdymo (stūmimo) metu bus prie moters galvos, o ne stebės užgimstantį naujagimį, tai jo neturėtų išgąsdinti. Tačiau, jei vyras lemiamu momentu norės išeiti, nereikėtų ant jo pykti.

Žurnalas „Mažylis“, 2017 liepa

Taip pat skaitykite:

Gimdymo skausmo malšinimas

10 populiarių klausimų apie gimdymą

Hormonai – natūralūs gimdymo nuskausminamieji