Po “karūnavimosi”. Apie tarpvietės plyšimus.
Nuo ko priklauso, ar gimdymo metu tarpvietė plyš, ar ne? Ar daugiau nuo kūdikio dydžio, ar vis dėlto nuo mamos genetikos, audinių elastingumo?
Stangų metu vaisiaus galva slenka makštyje ir remiasi į tarpvietę (vieta tarp makšties ir analinės angos). Tarpvietės oda plonėja ir aptempia vaisiaus galvutę. Kai vaisius ima suktis, pasikeičia spaudimo kryptis ir vaiko viršugalvis nuslysta į plyšį tarp lytinių lūpų (vyksta „karūnavimas“, angl. „crowning“). Jei tą akimirką lytinių lūpų ir tarpvietės oda nepakankamai tampri, gali plyšti. Karūnavimosi metu jaučiamas labai intensyvus tempimas, todėl dažniausiai moterys nejaučia, jei plyšta ar yra kerpamos.
PLYŠIMO TIKIMYBĘ DIDINA:
- Didelis vaisius.
- Gimdyvės azijietiška kilmė.
- Didelis svorio priaugimas nėštumo metu.
- Pirmas gimdymas natūraliais takais.
Ar tarpvietės plyšimai pavojingi? Kokios pasekmės?
Dažniausiai plyšimai yra tik paviršiniai, kuomet pažeidžiama oda. Tai vadinamieji pirmojo laipsnio plyšimai, kurių nereikia siūti arba padaromos viena–dvi siūlės. Antrojo laipsnio plyšimas pažeidžia ne tik odą, bet ir raumenį po ja. Audiniai susiuvami keliomis siūlėmis gimdykloje, vietiškai nuskausminus. Pasekmės trumpalaikės, gijimo metu juntamas tempimas, deginimo jausmas šlapinantis ir pan.
Trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimai yra reti (apie 1 proc. atvejų), tačiau labai rimti, pažeidžia ne tik odą ir tarpvietės raumenis, bet ir analinio sfinkterio raumenį bei aplinkinius audinius. To pasekoje moteriai kyla bėdų su tuštinimusi, dujų, šlapimo nelaikymu. Šie plyšimai siuvami operacinėje, naudojant bendrąją nejautrą.
Kokią nuomonę palaiko dabartinė akušerija – kirpti tarpvietę ar ne?
Epiziotomija yra chirurginė procedūra, kai įkerpama tarpvietės oda ir raumenys, kad padidėtų lytinio plyšio skersmuo gimdymo metu. Ši procedūra atsirado maždaug prieš 300 metų, kai buvo pradėtos naudoti replės naujagimiui ištraukti. Buvo teigiama, kad epiziotomija padeda sumažinti žalą tiek gimdyvei, tiek naujagimiui.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad epiziotomija ne tik neapsaugo tarpvietės, tačiau netgi padidina trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galva gali pagilinti žaizdą. Taip pat įrodyta, kad natūralūs plyšimai geriau gyja, susidaro minkštesni randai, kurie neturi įtakos tarpvietės tempimuisi kitų gimdymų metu. Randai po kirpimo yra kietesni, kitų gimdymų metu tarpvietei sunkiau temptis, didėja pakartotinio plyšimo ar epiziotomijos tikimybė.
YRA TIK TRYS SITUACIJOS, KADA EPIZIOTOMIJA TIKRAI REIKALINGA:
- Kai yra neatidėliotina būtinybė vaisiui kuo greičiau gimti dėl jo būklės;
- Kai natūralus plyšimas atsirado į šlaplės pusę;
- Neįprasta tarpvietės anatomija, kai yra labai mažai vietos tarp makšties ir analinės angos.
Jei plyšo gimdant pirmą kartą, plyš ir antrą?
Nebūtinai. Bet kokiu atveju rekomenduoju nuo 34-35-tos nėštumo savaitės pradėti kasdienius tarpvietės masažus su aliejais. Tinka ir paprasčiausi maistiniai, galima įsigyti specialių, praturtintų specialiais eteriniais aliejais.
Plyšimų ir epiziotomijos prevencijai taip pat labai svarbu gimdymo poza: didžiausia rizika – tradicinėje gimdymo pozoje ant nugaros ar pusiau sėdint.
Kokias priemones rekomenduojate, kad tarpvietė lengviau gytų?
Dar ligoninėje galite paprašyti ar akušerė pati pasiūlys ledo kompresą, kuris šiek tiek mažina tinimą ir perštėjimą. Paprasta ledo kompresą pasidaryti ir pačiai: sušlapinkite didelį higieninį įklotą, kad jis būtų pilnas vandens, ir įdėkite į šaldymo kamerą. Prie žaizdos kompresą laikykite po kelias minutes, kad nenušaltumėte odos.
Purkšti galima įvairiais dezinfekuojančiais gleivinėms tinkančiais purškalais, o nuo senų senovės tam naudojami hamamelio hidrolatai, tepalai (labai tinka ir esant hemorojui). Užšaldžiusi įklotą su vandeniu ir keliais lašais hamamelio, turėsite dvejopo poveikio kompresą.
Pirmuosius kartus eidama į tualetą neškitės puodelį su šiltu vandeniu ir apsipylinėkite šlapinimosi metu, taip mažiau perštės ir galėsite ištuštinti visą pūslę, vadinasi nereiks taip dažnai vaikščioti į tualetą, neužlaikysite šlapimo ir apsisaugosite nuo galimų šlapimo takų infekcijų. Jei yra galimybė, tam pačiam reikalui tinka ir šlapintis duše, tuo pačiu pilant vandenį ant lytinių organų.
Sėdimosios vonelės labai populiarios užsienyje, o pas mus dar mažai kas apie jas žino. Tam tinka bet koks didelis dubuo, į kurį galėtumėte atsisėsti. Taip pat tinka ir vonia, tik prieš procedūrą ją reikia išplauti ir nusiprausti pačiai. Į vonelę (dubenį, vonią) pilkite tiek maloniai šilto, geriau virinto vandens, kad atsisėdus lytiniai organai būtų apsemti. Į vandenį tinka pilti vaistažolių nuovirą, eterinius aliejus, dėti jūros ar specialią druską. Internete galite rasti daugybę įvairių receptų. Tokios vonelės rekomenduojamos tris kartus per dieną po 20 min. visą pirmąją savaitę po gimdymo ir ilgiau, jei yra poreikis. Tokios gydančios vonelės dezinfekuoja žaizdas, malšina skausmą, mažina tinimą, greitina gijimą.
Po vonelių labai svarbu, kad žaizda būtų sausa, bet negalima trinti rankšluosčiu, o tik lengvai nusausinti. Kai kas tam naudoja feną, tai irgi nebloga išeitis, tik būkite atsargi, kad nenusidegintumėte jautrios odos. Labai reikalingos ir oro vonios – ne tik krūtims, bet ir tarpvietei. Kai gulite lovoje, pasitieskite neperšlampamą paklotą, ir pagulėkite nuoga. Taip tarpvietė bus sausa, nešus ir greičiau gis.
Kiek ilgai negalima sėdėti?
Tai priklauso nuo žaizdos dydžio ir sunkumo. Pirmosiomis paromis apskritai rekomenduojama daugiau gulėti ir ilsėtis, sėdėti kuo mažiau. Kai moteris gali atsisėsti, bet vis dar jaučia diskomfortą, sėskite ant minkštų paviršių, pasidėkite pagalvėlę. Labai patogu sėdėti ant spurgos su skyle formos pagalvėlės arba vaikiško pripučiamo rato. Sėdint ant kieto paviršiaus ar ant vieno sėdmens, labai padidėja vis dar ištinusių tarpvietės audinių tempimas, o tai nepadeda gijimo procesui. Siūlai ištirpsta, o paviršiniai gali ir iškristi praėjus maždaug 4-6 savaitėms po gimdymo.
Ar esant tarpvietės kirpimams, siūloma vėliau atnaujinti lytinius santykius?
Tai labai individualu, tačiau kirpta tarpvietė gyja ilgiau. Bet kokiu atveju lytinius santykius atnaujinti patariama tik pilnai užgijus gimdymo takams ir nustojus tekėti lochijoms. Tai trunka maždaug 4-8 savaites po gimdymo. Pirmųjų sueičių metu gali būti jaučiamas diskomfortas plyšimų ir siūlių vietose, daugeliui, ypač žindančioms moterims, pasireiškia makšties sausumas, todėl turėkite lubrikantų.
Ar teko sutikti moterų, kurioms po gimdymo dėl plyšimo ir siuvimo pažeistų jautrumo centrų paskui visam laikui dingtų noras mylėtis ar lytiniai santykiai ilgam taptų skausmingi?
Tai gana dažna problema, tačiau greičiausiai dėl to labiau „kaltas“ žindymas, nes žindančios moters kūnas išskiria visai kitus hormonus, nei moters, kurios kūnas kiekvieną mėnesį tikisi būti apvaisintas. Jokiu būdu nesu prieš žindymą, kaip tik jį labai skatinu ir palaikau, tiesiog tokia yra fiziologija, ne veltui senovės didikų luome taip populiaru savo kūdikius atiduoti svetimoms žindyvėms…
Šį faktą labai svarbu žinoti ir vyrams, kad nei jie, nei moterys negalvotų, kad dingo meilė, moteris tapo frigidiška arba medikai ją sužalojo. Labai svarbu pirmosioms sueitims po gimdymo ruoštis kaip tam pačiam pirmajam kartui – ramybė, romantika, švelnumas, lėtumas ir… nepamiršti lubrikanto. Jei viską darote švelniai ir tinkamai nusiteikę, o skausmas vis tiek vargina – kreipkitės į gydytoją, kartais gali prireikti ne tik fizioterapeuto, bet ir osteopato pagalbos.
Pabaiga, kuri turėtų būti pradžia
Pogimdyvinio periodo nereikia bijoti, jis trumpas, dažniausiai sklandus ir greitai pamirštamas. Tačiau būtina jam pasiruošti iš anksto, kad tai nebūtų nemaloni staigmena. Iki gimdymo moterys tiek daug domisi apie kūdikio ir jo užpakaliuko priežiūrą, renkasi sauskelnes, tepalus, kremus, bet nepamirškite pasirūpinti ir savimi!
2017 m. vasario mėn. “Mamos žurnalas”
TAIP PAT SKAITYKITE:
Lochijos. Arba kaip po gimdymo valosi gimda?
Komentarų nėra.